- žeminti
- žẽminti 1 vksm. Žẽminti vai̇̃kui kėdùtę.
.
.
žeminti — žẽminti 2 vksm. Rei̇̃kia žẽminti elèktros maši̇̀nų, transformãtorių, aparãtų, šviestùvų ir pan … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žeminti — 1 žẽminti ( yti K), ina, ino tr. K, Rtr, RŽ 1. Sut, L, LL265, NdŽ, ŠT33,57 daryti žemą, žemesnį; leisti, lenkti žemyn: Vežimo sėdynę žẽminti DŽ. Sausinant pelkes, žeminamas ežerų vandens lygis, atliekama laukų ir pievų melioracija sp. Žẽmino… … Dictionary of the Lithuanian Language
žeminti — 2 žẽminti ( yti), ina, ino tr. DūnŽ tepti žemėmis … Dictionary of the Lithuanian Language
spjaudyti — spjaudyti, o (spjaudžia), ė 1. SD347, Ch1Mr14,20, R, MŽ, Sut, N, K, L, LL147 iter. spjauti 1: Širdis susibridijo, ir todėl spjaudo J. Kol kas mes sveiki esam, tik aš čia spjaudžiau kraujais Trk. Kosėjo kosėjo, kraujais spjaudė – plaučiai nesveiki … Dictionary of the Lithuanian Language
žeminimas — žẽminimas sm. (1) K, Š, Rtr, NdŽ 1. PolŽ1190 → 1 žeminti 1. 2. žr. įžeminimas: Suvirinimo aparatams reikia žeminimo transformatorių rš. 3. KŽ → 1 žeminti 5: Žm … Dictionary of the Lithuanian Language
įžeidinėti — vksm. Negãlima vai̇̃ko žẽminti, įžeidinėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apsižeminti — 2 apsižẽminti tr., intr. žemėmis susitepti: Apsižẽminau sau rankas beravėdamas Užv. Arklys, voliodamasis ant dirvos, labai apsižemina Grz. žeminti; apsižeminti; nužeminti; sužeminti … Dictionary of the Lithuanian Language
bjaurinti — bjaũrinti ( yti), ina, ino tr. K, bjaurinti Gs, bjaurìnti, ìna, ìno 1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti Vaič. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent Ch4Moz35 … Dictionary of the Lithuanian Language
bloginti — blõginti, ina, ino tr., blogìnti, ìna, ìno Rm, Jnšk 1. daryti blogą, prastinti: Išmokime būti žmonės, kurių sielos lėkti gali. Lėkti per visą, kas jas nori surišti, surakinti, žeminti, bloginti, purvinti Vd. O tat įvyksta, kad kraujas yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
guodas — 1 guõdas sm. 1. garbė, vertybė: Žmogus be guõdo Š. Savo guõdą žeminti BŽ491. Niekados aš neturėjau savo pirkčios, nė žmonių guodo nemačiau rš. 2. Kos44, Vb protas, išmanymas, atagoda: Kad tu kalbi kaip be guodo Kp. Tas žmogus be guodo Dj. Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language